Apie Fuji, aukščiausią Japonijos kalną, spėju, daugelis esate girdėję. Šį populiariausiu pasaulyje laikomą kalną mačiau vos kelis kartus keliaudama, bet dar universitete buvau girdėjusi, kad kiekvienas japonas bent kartą gyvenime bando jį įveikti, todėl žinojau, kad bandyti reikės ir man. Šiandien apie tai, kaip šitas užsibrėžimas man sekėsi.:)
Skaityti daugiau
Konnichiwa! Tik ką baigėsi mano pirmi magistro metai Japonijoj – Nagojoj jau praleidau dvejus. Daug įvyko, daug išmokau, daug dalykų patyriau, bet visus šitus „daug“ lydėjo dar daugiau streso, tad taip jau išėjo, kad per paskutinį pusmetį niekuo čia nepasidalinau. Atleiskit, bandysiu situaciją taisyti nuo šiandien.:)
Pavasarį turėjau trumpą, bet labai įsimintiną kelionę į Hachijō salą, nuo Tokijo atitrūkusią beveik 300km. Tad šiandienos įrašas apie tai.
Skaityti daugiau
Paskutiniu metu gaunasi po įrašą ar du per sezoną, tai skubu, kol bent lauke rudeniniai peizažai dar nepabėgę. Turiu krūvas nuotraukų tiek iš Nagojos, tiek iš kelių trumpų kelionių šiauriau, tai kartu su jomis šiandien papasakosiu, kuo aš taip paskutiniu metu užsiėmus.
Skaityti daugiau
Rugpjūčio devintą turėjau magistro stojamąjį egzaminą, kuris užbaigė maždaug dviejų mėnesių mokymosi maratoną. Baisiai nervinausi suprasdama, kad yra dar milijonas dalykų, kurių nežinau (o egzaminui pasiruošti literatūros irgi niekas nenurodo, reikia tiesiog žinoti kuo daugiau apie lauką, į kurį bandai patekt), bet kažkaip pavyko ir įstojau. Nuo spalio prasidės rimti mokslai, kartu pradėsiu ir tyrimą, todėl dabar pats metas pailsėt.
Daugiausia atostogauju namie, bet neseniai palikus Nagoya vykau į Kyōto ir Nara trijų dienų kelionei. Tad šiandien apie tai, kaip teko susipažint su Kyōto policija, kokios užsispyrusios Nara stirnos ir tuščios turistinės vietos.
Skaityti daugiau
Žinokit, ir pati nepastebėjau, kad tyliu jau tris mėnesius. Nors ir turėjau vienadienių kelionių, užgriuvę mokslai ir tyrimo reikalai laiko tėkmę visai išblukino ir va, jau liepa į pabaigą. Bet bet bet, pagaliau prisiruošiau ir kol dar studijuoju kaip tyrėja, noriu pasinaudot proga papasakoti kaip tokie mokslai atrodo. Todėl šiandien apie tai. Ai, ir dar, kad jau tiek laiko praėjo, bus kiek daugiau nuotraukų.
Skaityti daugiau
Paskutines kelias savaites visas mano dėmesys buvo skirtas naujiems namams ir grožėjimuisi pavasariniais peizažais, bet daugiausia naujiems namams. Bendrabuty pragyvenusi vos pusantro mėnesio jau pradėjau žvalgytis buto, į kurį galėčiau persikelti — ne dėl to, kad bendrabutis būtų kažkuo prastas (čia labai patogu gyventi, tiek dėl vietos, tiek dėl pastato šviežumo), o dėl universiteto taisyklių. Jeigu labai norisi, bendrabutyje galima apsistoti vieneriems metams, bet bendrai tikimasi, jog tokiame patogiame lizdelyje studentas neužsibus ir išsikraustys jau po pusmečio. Po mėnesio trukusių paieškų, lankymosi brokerių salonuose ir kone kasdienio skelbimų skenavimo išsirinkau naujus namus ir po poros savaičių persikėliau. Buvo ganėtinai sunku, kartais net baisu, bet nauja ir įdomu, tad šiandien pabandysiu nupasakoti, kaip maždaug atrodo šitas procesas Japonijoj. O kadangi kraustymasis sutapo su žydinčiom magnolijom ir sakurom, sulauksit ir jų.
Skaityti daugiau
Jau kurį laiką gyvenu pasiruošus tiek žiemiškam, tiek pavasariškam orui — šalia durų kabo storas paltas, plonytė pavasarinė striukė, o į sieną atsisukę laukia lengvi kedai kartu su rimtesniais kerzais. Vieną dieną einu vienaip, kitą kitaip: kai penktadienį 9 laipsniai šilumos, o šeštadienį 20, kliautis tik viena apranga nepavyksta.
Kai aplanko šiltos, giedros dienos, jaučiu pareigą palikti bendrabučio kambarį bent porai valandų ir pasivaikščioti, ką nors naujo apžiūrėti. Šiandien daugiau vaizdų, nei teksto; gal sugundysiu Japonijoj pasižvalgyti ir jus, kai jau bus įmanoma keliaut.
Skaityti daugiau
Naujųjų proga turėjau dvi savaites atostogų, kurias daugiausia praleidau sėdėdama bendrabutyje, tik kartais išlįsdama į miestą apžiūrėti šventyklų ar kalėdinių/naujametinių papuošimų. Atostogų pabaigai kartu su Lela, drauge iš Tsukubos laikų, nutarėm pakeliauti, o kad gyvenam pakankamai toli viena nuo kitos, pasirinkom saugų, geografiškai tarpinį variantą. Konkrečių planų neturėjom, nes visgi kelionei buvo ne pats tinkamiausias laikas — ir aš net ne apie covid — Japonijoje įprasta, kad kelias dienas prieš ir po Naujųjų išvakarių daugelis kavinių, restoranų, muziejų, galerijų ir panašių lankytinų vietų tiesiog nedirba arba sutrumpina darbo laiką. Net bankomatai (!!) tris dienas neveikia visoj šaly, kuri vis dar pilnai pripažįsta tik grynus pinigus. Žinojom, kad su tuo šiek tiek rizikuojam, bet vis tiek nutarėm vykti. Kelionės išvakarėse Urasą, kur gyvena Lela, užpustė taip, kad iš ten nebevažiavo vietiniai traukiniai, bet ir tai planų nesugriovė.
Skaityti daugiau
SVEIKI!
Esu Japonijoj, vėl, valio! Nuo balandžio ruošiausi čia atvykti, bet aišku, pagal planus nepavyko, o atėjus rugsėjui maniau, kad dar bent pusmetį nepavyks. Tad jeigu jūs stebitės, patikėkit, kaip aš stebėjausi, kai jau reikėjo lagaminus krautis. Šįkart atskridau ilgesniam laikui — mokysiuosi bent jau pusantrų metų, o jei pavyks išlaikyti stojamuosius egzaminus magistrui, pagyvensiu čia gal ir kokius trejus. Atvykau kaip studentė-tyrėja (research student), tad šį semestrą mokausi japonų kalbos, o šalia to ruošdamasi stojamiesiems egzaminams lankau kelias sociologijos paskaitas, po truputį nagrinėju aktualią literatūrą savo tyrimui. Kol kas visos paskaitos online, tad šiek tiek baiminuosi, kad nebus lengvo kelio socializuotis, bet atsikėlus į bendrabutį šitas nerimas kiek priblėso.
Žodžiu, nuo pradžių.
Skaityti daugiau
Vasara, kitaip nei įprastai, nepralėkė nepastebėta. Birželio pradžioj dar ruošiau paskutinius rašto darbus, mokiausi egzaminams, o netrukus pradėjau universitetinę praktiką. Ten kas antrą savaitę buvau mokytoja vaikų stovykloje, kur iš pradžių mokiau dalyvius apie Japonijos kultūrą, o po to ir pačios japonų kalbos (nors, žinoma, ir kitų veiklų stovykloje buvo apstu). Laisvadieniais, atsiradus progai, padirbėdavau, o likusį laiką leidau skaitydama ir susitikinėdama su draugais. Vasara tapo kaip niekada užkišta veiklomis, tad ir neprabėgo.
Rugpjūtį intensyviau padirbėjus paskutinėje stovyklos pamainoje susiruošiau jau ilgai lauktoms atostogoms – į Ukrainą pas geriausias drauges, su kuriomis susipažinau Japonijoje. Šitą susitikimą planavom dar ten, bet nebuvo aišku, kada tai išties įvyks (mat Nastya ir Yasya šiemet baigė bakalauro studijas, užtat turėjo egzaminų, baigiamąjį darbą ir magistro stojamuosius egzaminus). Visgi, ilgai nelaukusios suderinom detales, savus grafikus, ir nusprendėm, jog kartu paatostogausim rugpjūtį, jau po jų egzaminų ir po mano stovyklos. Na, man čia labiau išėjo atostogos, nei joms, bet vis tiek :). Tad šiandien apie tai, kaip įsišliejau į ukrainietišką kasdienybę dvejoms savaitėms, ir ką pastebėjau.
Skaityti daugiau