Vasara, kitaip nei įprastai, nepralėkė nepastebėta. Birželio pradžioj dar ruošiau paskutinius rašto darbus, mokiausi egzaminams, o netrukus pradėjau universitetinę praktiką. Ten kas antrą savaitę buvau mokytoja vaikų stovykloje, kur iš pradžių mokiau dalyvius apie Japonijos kultūrą, o po to ir pačios japonų kalbos (nors, žinoma, ir kitų veiklų stovykloje buvo apstu). Laisvadieniais, atsiradus progai, padirbėdavau, o likusį laiką leidau skaitydama ir susitikinėdama su draugais. Vasara tapo kaip niekada užkišta veiklomis, tad ir neprabėgo.
Rugpjūtį intensyviau padirbėjus paskutinėje stovyklos pamainoje susiruošiau jau ilgai lauktoms atostogoms – į Ukrainą pas geriausias drauges, su kuriomis susipažinau Japonijoje. Šitą susitikimą planavom dar ten, bet nebuvo aišku, kada tai išties įvyks (mat Nastya ir Yasya šiemet baigė bakalauro studijas, užtat turėjo egzaminų, baigiamąjį darbą ir magistro stojamuosius egzaminus). Visgi, ilgai nelaukusios suderinom detales, savus grafikus, ir nusprendėm, jog kartu paatostogausim rugpjūtį, jau po jų egzaminų ir po mano stovyklos. Na, man čia labiau išėjo atostogos, nei joms, bet vis tiek :). Tad šiandien apie tai, kaip įsišliejau į ukrainietišką kasdienybę dvejoms savaitėms, ir ką pastebėjau.
Skaityti daugiau