Prieš savaitę draugė Yasya tapo dvidešimt vienerių. Gimtadienį pradėjom atrakcionų parke, o po to visa grupė draugų savaitę praleidom kartu. Kadangi pirmas keturias dienas turėjom realios veiklos, o toliau vis tiek buvom kartu, juokavom, kad va, gimtadienis vis nesibaigia – apie tą laiką ir papasakosiu.
Disney Sea, kitaip nei paplitęs Disney Land, yra vienintelis toks teminis parkas pasaulyje, veikiantis čia, Japonijoje. Jis yra labiau orientuotas į vyresnius paauglius/ jaunus suaugusiuosius, nei į vaikus, todėl, nors ir kaip dauguma vaikų svajojau apsilankyti Disney Land, dabar daug labiau džiaugiausi kelione į Disney Sea.
Norint viską apžiūrėti ir išbandyti, čia reikia praleisti visą dieną – parkas didelis (71 hektaro ploto), padalytas į septynias temines sritis, kuriose yra karuselių, amerikietiškų kalnelių ir kitų pramogų. Kita priežastis, kodėl reikia visos dienos, yra ta, kad parką lanko dideli srautai žmonių, užtat ypač prie amerikietiškų kalnelių susidaro ilgos eilės, kuriose tenka laukti nuo valandos iki dviejų. Veikia ir greito-praėjimo-bilietų sistema, kai tam tikru metu gali pasiimti specialų bilietą, jog praeitum be eilės, bet jų kiekis ir išsiėmimo laikas ribotas (mes juos gavom dvejiems kalneliams).
Man, kaip ir dažniausiai, patiko viskas, pradedant dekoracijomis, baigiant kalneliais. Iki šiol nebuvau tokiame atrakcionų parke, tad ir dažniau likdavau nustebinta, nei kad pavyzdžiui Nastya, kuri yra lankiusi, regis, ne vieną Disney Land.
Buvo ir šou su Disney filmų herojais, ir fejerverkų, ir kitų pasirodymų. Nemažai lankytojų vaikščiojo persirengę animacinių filmų veikėjais, daug porelių dienai tapę princais ir princesėmis. Pati atmosfera buvo labai smagi, vaikų ne per daugiausia, vaizdai lyg iš pasakos. Čia per daug neišsiplėsiu, nes atrodo, neįmanoma nupasakoti, bet bent pasigrožėkit nuotraukomis.
Kitą dieną (ketvirtadienį) praleidom kartu su Nastya ieškodamos paskutinių dovanos elementų, o vakare jau visi keliavom sveikinti draugės. Kartu pasėdėjom, pasivaikščiojom, bet ilgai netrukom, nes penktadienį planavom vykti į Tokiją.
Tokijui tikslaus plano neturėjom, tik paskirus kiekvieno norus, pagal kuriuos ir vaikštinėjom. Nastya su Yasya norėjo apžiūrėti kameras ir polaroidus, o aš norėjau galiausiai įsigyt ukulelę (ką ir padariau – iš rankų nepaleidžiu jau savaitę). Tos pačios dienos vakarą praleidom kavinėj, kurioj dirba Yasya.
Šeštadienį kartu vykom į šventę mieste, kuri pasirodė esanti daug mažesnė, nei tikėjomės, ir, paprastai sakant, neradę veiklos pasišalinom. Kitos dienos labai susimalė, nes vis atsikeldavom vėlai, o eidavom miegoti paryčiais. Po rytinių ritualų įprastai su Nastya geriam kavą kartu, tai dažnai ir nebeišsiskiriam, o tada jau grojam, žiūrim filmus, susitinkam su kitais draugais.. Vakare visada einam pasivaikščioti, o tie vaikštinėjimai irgi kažkaip užsitęsia (daug smagiau vaikščiot grojant, tai žinot). Viskas labai vasariška, smagu, bet tuo pačiu super-neproduktyvu. Vis dėlto, atostogų tiek ir telikę, todėl per daug savęs už tai neplaku.
Toks ritmas jau ilgai neužsilaikys, nes pas Nastya atvyksta šeima, o ir pati greit sulauksiu ypatingo svečio, beeet apie tai vėliau. 🙂
Linkėjimai,
Agnė