Kū Agni?

Theme by Anders Norén

Žyma: tokyo

Naujieji, senieji ir dabartis

Naujieji man primena gimtadienius. Prieš ar jau per patį gimtadienį mėgstu įvertinti praėjusius metus – apžvelgti, kas įvyko, ką nuveikiau pati, kaip spėjau pasikeisti ir ką supratau.. taip prirašau kelis dienoraščio lapus. Dar, aišku, gimtadieniai yra puiki proga pabūti su draugais, bet tą galimybę pasikalbėti su savimi vertinu lygiai taip pat. Dėl to man Naujieji veikia labai panašiai – atradus laiko galvoje perkratau visus praėjusius metus, o kartais ir apie ateinančius galvoju, o tada jau švenčiu su draugais. Daug metų puoselėjom tradiciją su Deimante (iš Mažeikių, giminaičiai prisiminsit) Naujųjų naktį sudaryti sąrašą dalykų, kuriuos norėtumėm pasiekti/gauti ateinančiais, ir tuos sąrašus paslėpdavom. Vienintelė taisyklė buvo jokiu būdu netikrinti tų sąrašų, juos tiesiog užmiršti, o po metų jau skaičiuoti, kiek punktų išsipildė.

Skaityti daugiau

Seni draugai ir klaidžiojimai Tokijuje

 

Penktadienis buvo neeilinis. Su Migle vykome į Tokiją praleisti vakarą su japonais draugais, su kuriais susipažinome Lietuvoje. Tuomet jie buvo mainų studentai VU, ir, rodos, pirmieji, kuriuos mums pristatė japonų dėstytojas, kad galėtume bendrauti su japonų gimtakalbiais. O dabar, po dviejų metų, susitikome Japonijoje.

Tad nuo pradžių.

Skaityti daugiau

Kai pasaulis subėga į krūvą

Nuoširdžiai, tikėjaus galėsianti daugiau papasakoti apie bendravimą su japonais, bet šito dar teks palaukti porą savaičių. Užtat nuo paskutinio įrašo sutikau žmonių iš daugiau nei keturiasdešimties skirtingų šalių, todėl šiandien apie naujas pažintis.

Jei spėjo praskriet mintis, kad „Agne, na čia jau perdedi, daugiau nei keturiasdešimt?“, tai pradėsiu nuo to, jog praeitą savaitgalį vykau į Tokiją dalyvauti fondo, iš kurio gaunu stipendiją, rengiamame susitikime. Ten vykome kartu su Nastya, tai nebuvo taip baisu, bet vis tik nežinojom ko tikėtis – visa mūsų turima informacija susidėjo iš susitikimo laiko ir aprangos kodo („šiaip jau laisvas stilius, bet vaikinai turi atvykti su švarkais“ – kaip šitą suprasti dar ir dabar nežinau, tad ilgai teko sukt galvą, nors, rodės, savo pasirinkimu pataikiau).

Skaityti daugiau

Kai draugai keliauja namo

Pasibaigęs pirmas semestras reiškia ne tik atostogas ir užsitarnautą poilsį. Jis taip pat nurodo, kad atėjo metas daliai draugų vykti namo — šią savaitę atsisveikinau su Kayla ir Aušra. (Nebijokit, nieko verksmingo nebus, rašysiu apie tai, kaip praleidom paskutinius susitikimus. 🙂 )

Skaityti daugiau

Auksinė savaitė ir grįžimas į realybę

Spėjot pasiilgti? Ooi uždelsiau, žinau. Bet turiu tokį kvailą pasiteisinimą, kad Auksinė savaitė gal ir nebuvo tokia auksinė, kaip tikėjausi, tad vis atidėliojau naują įrašą ir štai dar viena savaitė praėjo. Blogai, Agne, blogai.

Nepraleidau visų atostogų bendrabutyje, jeigu taip netyčia pagalvojot. Dvi dienas nuo ryto lig vakaro klajojau Tokijuje, o kitas.. bandžiau atsigauti nuo kelionių ir pailsėti viena. Tad antroj savaitės pusėj jokių grandiozinių nuotykių nebeplanavau – vakarop išeidavom su draugėmis pasivaikščioti, kur nors pavalgyti ir panašiai, bet toliau nekeliavom. Taigi…

Skaityti daugiau

Diena Tokijuje

Pagaliau ir man teko garbė pamatyt Tokiją. Vykau ten su draugėmis Nastya (iš Ukrainos) ir Kayla (iš JAV). Šiaip jau, kaip galima įtarti, turėjome sėdėti paskaitose, bet čia buvo svarbus reikalas – reikėjo nuvykti į susitikimą su fondo, iš kurio gauname stipendiją, administracija. Tai kaip nepasinaudosi tokia proga ir nepabandysi bent kažkiek išnaršyt garsiosios sostinės..? Taip ir pasilikom čia visai dienai.

Skaityti daugiau